Nors ir mažytė, bet laisva.
Lino žiede įrašė savo vardą
Gražiausią vardą LIETUVA.
Kovo 11-oji neišdildomomis raidėmis įrašyta į mūsų tautos istoriją. Tai yra atgimusios Lietuvos šventė, jos garbės ir orumo atkūrimo diena. Tą 1990-ųjų dieną Lietuva atgavo laisvę. Nuo tada ir vidukliškiai ją mini pakiliai, su didžiule meile savo kraštui širdyse.
Šventinis minėjimas RRKC Viduklėje prasidėjo sugiedant Lietuvos valstybės himną. Taip pat, palaikant už savo laisvę kovojančius Ukrainos gyventojus, vedant ukrainietei Taniai, prieglobstį nuo karo baisybių radusiai Raseinių krašte, buvo sugiedotas ir Ukrainos valstybės himnas. Žuvusieji už Lietuvos nepriklausomybę, taip pat žuvusieji Ukrainoje buvo pagerbti tylos minute. Iškilmingo minėjimo metu sveikinimo žodį tarė Viduklės parapijos klebonas Albertas Stanulis, Raseinių rajono savivaldybės tarybos narės Aldona Ona Radčenko ir Gerda Visockienė, Viduklės seniūnijos seniūnė Daiva Ulinskienė.
Kasmet aktyviausi, savo darbais džiuginantys seniūnijos gyventojai yra pagerbiami apdovanojant Lietuvos valstybės vėliavomis. Šiais metais taip pat buvo apdovanotas gausus jų būrys. Nuoširdi padėka ir pagarba šiems žmonėms!
Šią dieną Gylių kaimo sporto salėje vyko stalo teniso varžybos Lietuvos nepriklausomybės dienai paminėti ir Viduklės seniūnijos taurei laimėti. Šventinio minėjimo metu buvo apdovanoti šių varžybų nugalėtojai.
Bet kokia gi šventė be muzikos ir dainų?! Savo nuostabius muzikinius kūrinius Lietuvai dovanojo Raseinių meno mokyklos akordeonų kvintetas (vad. Daiva Lipčienė ir Gražvydas Jegnoras), dainavo RRKC Viduklėje kolektyvai (vad. Ligita Matelienė ir Gerda Lapinskaitė), taip pat ukrainietišką dainą atliko jau anksčiau minėtoji ukrainietė Tania.
Nepriklausomybė buvo siekis, kuris suvienijo tautą ir uždegė širdis. Kokia stipri ir vieninga yra mūsų tauta! Tad nepraraskime tikslo, kuris mus jungia laisvoje šalyje: pagarbos vieni kitiems, vienybės ir gerovės siekio. Mylėkime ir tikėkime ateities Lietuva, nes valstybę turėsime tokią, kokie būsime patys.
